2016/06/08

Lietuvos triatlono čempionatas, 1,5 km plaukimas - 40 km dviratis - 10 km bėgimas, Kupiškis, 2016-06-04



Kai šeštadienio rytą pramerkiau akis, laikrodis rodė, kad liko keliolika minučių iki 6 valandos ryto. Kupiškio bendrabutyje dar buvo tylu, čia esantys gyventojai, kurių daugumą sudarė varžybų dalyviai, dar miegojo arba bent jau buvo pramerkę akis ir žiūrėjo į lubas. Už kelių valandų jau XIII-ą kartą startuoti Kupiškyje vykstančios triatlono varžybos. Gulėdamas lovoje bandžiau suskaičiuoti kiek iš tų visų kartų teko pačiam dalyvauti, bet beskaičiuodamas pasimečiau ir dar kartą žvilgtelėjęs į laikrodį, nusprendžiau nebelaukti suskambančio žadintuvo bei ropštis iš lovos. Pasidaręs avižų košę su medumi ir arbata, susikėliau kojas ant stalo ir klausydamasis tylos, ramiai pavalgiau bei dar prieš 7 buvau trasoje, kur jau zujo mano kolegos. Kelis mėnesius trukę organizaciniai rūpesčiai buvo baigti ir šiandien laukė svarbiausia dienaLietuvos triatlono čempionatas bei Europos jaunimo taurės varžybos. Tačiau aš pats dėl savo dalyvavimo šalies čempionate dar nebuvau tikras. Visgi pagrindinis šios dienos mano uždavinys buvo ne mano paties startas, o Europos jaunimo taurės varžybos, kuriose turėjau teisėjauti. Šiais metais jaučiau ypatingai stiprų užnugarį, teisėjų komanda buvo labai patyrusi, kiekvienas žmogus aiškiai žinojo savo funkcijas ir turbūt būtent tai nulėmė, kad varžybos praėjo sklandžiai.




15 val dienos turėjo startuoti suaugusiųjų Lietuvos triatlono Olimpinės distancijos čempionatas. Prisiminęs, kad šiandien be pusryčių dar nieko burnoje neturėjau, prarijau bananą, užsigerdamas vandeniu ir paskubomis susiruošiau startui. Dar vakar vakare, plaukdamas mariose, pasakiau sau, kad šiandien dalyvausiu iki skausmo ribos, t.y. neplėšysiu savęs, o daugiau mėgausiuosi pačia varžybų atmosfera. Nežinau, ar dėl šios minties, ar dėl kitų priežasčių, bet turbūt pirmą kartą stovėdamas starto linijoje nejaučiau jokio jaudulio.



Man retai kada pavyksta gerai užsiimti starto padėtį, vis sugebu įsivelti į grumtynes ir atsilikti nuo lyderių. Taip buvo ir šį kartą: pirmus šimtus metrų bandžiau atitolti nuo kojų ir rankų dūžių bei išplaukti į ramesnius vandenis, kurie šiandien dieną anaiptol nebuvo ramūs. Neprisimenu, kada Kupiškio marios taip būtų bangavusios, teko prisiminti plaukimą jūrose, kai reikia nerti po banga, bet nesistengti per ją peršokti. Tiesiog nereikia bereikalingai kovoti su tuo, kas nenugalima.
Apiplaukus pirmąjį bujį, pamačiau, kad plaukiu ne vienas: buvo matyti dvi Lietuvos aprangos bei dar du žmonės, kurių vandenyje neatpažinau. Bandžiau nuspėti, kas tie du žmonės su Lietuvos apranga ir naiviai tikėjausi, kad čia Ignas Daugėla (kuris, pasirodo, buvo tolokai priekyje) ir didžiam mano nustebimui po pirmo rato, kai reikėjo išlipti iš vandens, pamačiau Jaunių Strazdą ir Gytį Junevičių! „Nieko sau!’’,- pagalvojau. Kiti du plaukikai buvo: Andrius Murauskas ir Laurynas Mykolaitis - mažiau netikėta. Tokiu penketu ir baigėme plaukimo rungtį. Manau, kad po plaukimo rungties visi buvome pirmajame dešimtuke.


Tranzitinėje zonoje sugebėjau beveik paskutinis iš mūsų penkių išvažiuoti į dviračių trasą, dar kol dėjausi batelius ir Laurynas Mykolaitis pralėkė pro šoną. Greitai priekyje susiformavo grupelė, kuri dar buvo pakankamai arti. Nežinau kodėl, bet nerodžiau pernelyg daug motyvacijos ją vytis. Pirmuosiuose dvejuose ratuose (1 ratą sudarė 4 km) dar mačiau juos, bet vėliau grupelė dingo iš akiračio ir likau vienas galynėtis su vėju ir Kupiškio miestelio įkalnėmis. Galiausiai mane pavijo latvis Māris Liepa, kuris buvo pakankamai stiprus tiesiojoje, bet gana silpnai įveikdavo įkalnes, kuriose jis šiek tiek atsilikdavo, bet įvažiavus į lygumą vėl mane pavydavo. Taip kartu važiavome beveik didžiąją dviračių rungties dalį, kol devintajame rate prie mūsų neprivažiavo gana didelė grupelė dviratininkų, vieni jų jau baiginėjo dviračių rungtį, kitiems, kaip ir mums su Mariu, buvo likęs vienas ratas.


Pradėjus bėgti itin pasijautė sutrumpėję raumenys po dviejų dienų stovėjimo trasoje, supratau, kad nieko grandiozinio šiandien nenuveiksiu, tad galvoje sukosi tik vienintelė mintis - kaip greičiau pasiekti finišą. Bėgimo rungtyje turbūt praradau dar mažiausiai 5 pozicijas ir finišavau 12-as Lietuvos čempionate bei 17-as bendroje įskaitoje. Pirmą kartą per visą savo sportavimo karjerą trasoje užtrukau 2 val 30 minučių. Neįtikėtinai prastas rezultatas, turint galvoje, kad kažkada Olimpinę distanciją toje pačioje trasoje esu įveikęs per 2 val 12 minučių. Kita vertus, daugiau, vargu, ar galėjau šiandien padaryti.


 Už nuotraukas esu dėkingas Vigintui Sereikai - www.vs-foto.lt

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą